Liepos 13 d. būrelis Švč. Jėzaus Širdies parapijos adoruotojų aplankė Šiluvos Dievo Motinos Apsireiškimo šventovę.
Kartu su Jurbarko dekanato maldininkais, garbindami Dievo Motiną rožinio malda ir giesmėmis, dalyvavome piligriniame žygyje. Įveikus 2 val. kelią, vidurvasario saulė prasiskverbė pro ūkanotą dangų, apšviesdama Apsireiškimo koplyčią, kurios balti 44 metrų aukščio bokštai pranešė, kad jau esame Šiluvoje! Užgiedojome „Marija, Marija“. Krūtines pripildė dėkingumas ir džiaugsmas, kad gyvename Marijos žemėje! Kai suklupome poilsiui ir maldai prie stebuklingo Dievo Motinos paveikslo bazilikoje, mus pasveikino Šiluvos parapijos klebonas kun. Erastas Murauskas. Adoracija... Šv. Mišios... Visų akys žvelgia į Mariją, kuri džiaugiasi, kad Lietuva išgirdo prieš 400 metų pasakytą jos skundą, – dabar čia labai nuoširdžiai garbinamas jos sūnus, kur buvo ariama ir sėjama! Vyskupas Jonas Ivanauskas homilijoje visus piligrimus ragino dar labiau pasitikėti Dievu, viską jam atiduoti!
Po Šv. Mišių vyko agapė – pirmasis adoruotojų susitikimas, kurį organizavo Eucharistinio Jėzaus seserys. Įspūdžiais apie draugystę su Jėzumi dalinosi pokario metais pradėję dalyvauti eucharistinėse procesijose mergaitės – šiandien jos jau 80-metės. Dar tik pradedančioms adoruotojoms linkėjo drąsos ir ištikimybės. Sunku buvo atsisveikinti su Šiluva. „Čia taip gera, čia taip miela, nekasdieniškai ramu!“, – aidi giesmės žodžiai ausyse. Kai vikaro kun. K. Šulčiaus vairuojamas autobusėlis pasuko Kauno link, dainų nepristigo – džiaugsmas netilpo mažose adoruotojų širdelėse. Vežėme ne tik džiaugsmą, bet ir suvenyrus, Dievo malones į savo parapiją, į savo namus.
2007-07-13
