Kovo 28 d. Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko poezijos vakaras „Pakeliui aušros link...“,
kuriame poeziją skaitė ir Šančių dvasininkai: kun. Gytis Stumbras, diakonas Robertas Urbonavičius.
Poezijos vakare dalyvavo ir savus kunigus palaikė klebonas bei parapijiečiai.
Ad primamNebeieškau
prarasto laiko,
šios akimirkos gylis
tikresnis
už vakar keistumą
ar rytojaus
nežinomus tolius.
Hic et nunc –
tiek man skirta
šiam kely
Link
dvylikos vartų
miesto, kur
nakties nėra,
nei Šventyklos
Hic et nunc
(Hic et nunc- lot. čia ir dabar)
Diak. R. UrbonavičiusBenedictusGarbė teesie Viešpačiui,
mūsų protėvių Dievui.
Garbė ir šlovė
Jo Šventajam Vardui.
Gyrius tesuvilgo
mūsų lūpas,
idant mieli Tau būtume
ir viskuo patiktume.
Grožis Tavo šventųjų
teišsklaido viliones,
mintis tamsiąsias
teišdildo.
Ganomi Tavųjų rankų,
džiugiai
rupšnodami
išganymo želmenis
eisime
dienos taku.
Diak. R. UrbonavičiusBroliamsNiekuomet nebuvai man toks gražus,
o mano Kristau
kaip brolių žaizdose,
maldaudamas švelnumo ir užuojautos.
Niekuomet nebuvai man toks galingas,
o mano Kristau
kaip brolių menkume
ragindamas nusilenkti meilei.
Niekuomet nebuvai man toks tikras,
o mano Kristau
kaip brolių abejonėse
skambėjusiose lyg neišdildomas CREDO
Niekuomet nebuvai man,
o mano Kristau
nebuvai,
kol Atsimainymą patyriau broliuose.
Diak. R. Urbonavičius_ - _ - _ - _ - _ - _ - _ - _ -
a. a. Pauliaus eiles skaitė Kun. G. Stumbras:
Stebuklo pasiimt
Kažkas vis nori įkalint mano sielą,
Tad kūnas darosi kalėjimu.
Ir ką tokiu metu daryt, ko griebtis?
Ką man pasirinkti,
Kai baimė apima mane?
Juoktis?
Ar bandyt išvengt?
Ar užsimerkt ir būt tamsoj?
O gal tiesiog drebėt ir baimei pasiduot?
Kūrėjau, Tu esi daugiau nei Visagalis.
Ir toje baimėje, tame sukrėtime
Renkuosi Meilę.
Ir sudegu.
Lieki tik Tu.
Ir šįkart sutrikimas
manyje plevena.
Nebeturi kur pasislėpt?
Nejau jis pasislėps many?
Tokie atsargūs žingsniai
Prie altoriaus.
Ir Jo akivaizdoje išgirdau:
Siunčiu Tave, jei nori, stebuklo pasiimt.
2014-03-28