+
...iš Gavėnios laiko beliko tik tylus aidas... o gal kaip tik skambiausių varpų garsai, gaudžiantys mūsų keturiasdešimties dienų dykumoje sunokintus vaisius... kuriuos subrandinti nebuvo, nėra ir nebus paprasta... o subrandintus sudėti į laišką PRISIKĖLIMUI... surašyti sena plunksna arba nupiešti spalvotais pieštukais, likusiais nuo pirmos klasės laikų... kuomet apie tylą, rimtį, vienumos laiką beveik nieko neišmaniau... galėjau tik tyliai ir vaikiškai rimtai piešti... laisva tema... o idėjų buvo daug... Šiandien galvoje tik Viena... PRISIKĖLIMO varpų dūžiai... visose Bažnyčiose giedamas šlovingasis Šventųjų Velykų „ALELIUJA"... kaip tai pavaizduoti?.. kad laiškas nebūtų tuščias arba, kad nepavirstų šimto ir daugiau puslapių knyga... rašyti ar piešti?.. tačiau, koks skirtumas?.. juk svarbiausia PRISIKELTI!.. su artimu... su Viešpačiu KRISTUMI... su mano ir Tavo KARALIUMI... kuriam širdis kartu su Šventosios Motinos Marijos Širdimi dainuoja džiugų „MAGNIFICAT"... tačiau jau kitokį, skirtingą nuo Apreiškimo momento... kurį jautė ne tik giminaitė Elzbieta... kurį stengėsi suprasti ne tik Globėjas dailidė Juozapas... trokštame nelikti abejingais ir mes... gyvenimo piligrimai... nešdami vėliavas, kuriose surašytos mūsų asmeninės legendos... barstydami žiedus po kojų Tam, kurio palikti gilūs ir neišdildomi pėdsakai... jais žengdami mes turime vienintelę MYLIMOJO kryptį... nors kartais ir smėlingą, akmenuotą, klampų, tačiau PASITIKĖJIMO Kelią... kuriuo auštant pirmajai savaitės dienai Marija Magdalena ėjo aplankyti kapo... kuriuo apimta išgąsčio bei didelio džiaugsmo bėgo pranešti mokiniams tuščio kapo Žinią... PRISIKĖLIMO Naujieną... dėl kurios ir ŠIANDIEN iš meilės bei palaiminto džiugesio apimti su visais šventaisiais giedame „ALELIUJA, ALELIUJA, ALELIUJA"!!!
+
Kun. Gytis Stumbras
2017-04-16